BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Gabalėlis Danijos

Mano Vyresnėlė lego susidomėjo tik 9-erių, kartu su mažąja. Ta proga sumaniau nuvežti dukras į Legolendą, užmačiusi akcijas apie pigius skrydžius. Patį pigiausią variantą pražiopsojom, bet, kad jau buvau nusiteikusi, išvykom kiek vėliau, ir kiek brangiau. Maniau, kad gegužės pradžioje ir ketvirtadienį-penktadienį Legolende lankytojų turėtų būti mažiau, tačiau klydau. Pasirodė, kad gegužės 5-oji - Danijos išsilaisvinimo diena, o ta proga danai turi net 2 išeigines - ir 5-ąją (ketvirtadienį), ir 6-ąją (penktadienį). Šeštadienį dauguma taip pat nedirba, o antrąjį gegužės sekmadienį jie švenčia Motinos dieną. Taigi papuolėm tarp švenčiančių danų.Tiesa, Legolendas, buvo tik mažytė ir net ne svarbiausia kelionės detalė.

Nakvynės
Viešbučiai pačiame Legolende ir aplink Bilundą buvo užimti iš anksto. Nutarėm išbandyti iki šiol nemėgintą variantą - apsigyventi pas žmones. Įsikūrėme Jelingo miestuke. Gyvenom antrajame namo aukšte, o apačioje virtuvėje susitikdavom su šeimininke ir jos juodąja retrivere. Dukros buvo laimingos, kad kartu gyvena draugiškas šuo. Be to, lauke stovėjo didžiulis batutas. Namas įrengtas keistai skandinaviškai-meniškai, su paveikslais, rėmintais plakatais, triušio iškamša, spalvotų stikliukų lempa ir kt.

Maistas
Ryte maitinomės dribsniais, košėmis, o į kelionę dėjomės sumuštinukus su keptais kotletukais, rastais parduotuvėje. Beje, rasti veikiančią parduotuvę buvo gana sudėtinga. Visai šalia mūsų namo esantis centras šventinį rytą nedirbo, nepaisant užrašų ant durų. Vaistinių (kelionės metu skaudėjo gerklę, galiausiai, visai praradau balsą) iš viso neradome nė viename miestuke. Panašu, kad Danai neturi pomėgio apsipirkinėti. Pietaudavom kavinėse, kur gali krautis kiek nori ir ko nori. Jų pamėgta sistema man visai patiko, užsimerkiant prieš kainas. Nors išvykimo dieną ne tik Mažėlė (ją visi laikė 2-mete ir vaišino nemokamai), bet ir aš Vejlės Grilinėj pavalgėm nemokamai (mamas vaišino mamos dienos proga).

Vaizdai
Šalikelėse geltonuojantys narcizai. Daugybė baltų vėjo malūnų geltonų rapsų fone. Sutvarkyti žaliuojantys laukai. Viskas tobulai gražu, tik kažkodėl visur, vos išlipus iš oro uosto ir miestuke, kur mes gyvenome, dvelkė mėšlu. Galiausiai pripratau. Pajūryje - oras gaivesnis, smėlio kopos ir tvarkingi namukai šiaudiniais stogais. Keisčiausia, kad ne mediniai, o iš mažyčių raudonų plytų arba ryškiai geltonai dažyti.

Pramogos

1 diena. Bilundas. Legolendas

Pirmiausia dukros puolė į miniLegolendą ir ilgai žiūrinėjo savo mylimų „Lego friends” mergaičių miestelį. Po to išsiskirstėm po du, nes viena dukra tempė į vieną pusę, kita - į kitą. Mažėlė visą dieną norėjo vien skraidyti lėktuvėliais ir joti ant arkliukų. Vyresnėle pirmiausia ištempė mane į visai vaikišką Lego Safari atrakcioną, o po to - į nuskendusią Atlantidą, akvariumą, kuriame ir šonuose, ir viršuje tarp lego narų plaukiojo didžiulės žuvys, rykliai.
Labiausiai patiko šeimyniniai atrakcionai, kuriuose buvom visi keturi - piratų statinė, piratų ola (laiveliu įplaukus į olą nustebino joje pristatyta galybė lego figūrų, vaizduojančių besilinksminnančius piratus, brangenybes ir tt.), ir piratų kanoja, kurios iš pradžių bijojau, nes atrakciono pabaigoje kanoja krenta nuo krioklio.
Tėčiui buvo apmaudu, kad nepasisupom „normaliuose” (mūsų su Vyresnėle žvilgsniu - ekstremaliuose) atrakcionuose - traukinukuose.

2 diena. Givskud zoo

Pirmą kartą gyvenime zoologijos sode praleidom tiek daug laiko, visą dieną - nuo 11 val. Iki 17 val. Apvažiavom savo mašina safari, sustodami tam tikrose vietose pasižiūrėti tolėliau esančių gyvūnų. Papietavom. Pasivaikščiojom po dinozaurų parką, ožkų aptvarke dukros gaudė ir nešiojo ožiukus ir dar ilgai žaidė žaidimų aikštelėse su kalneliais-batutais. Prieš važiuodami namo, pravažiavom safari dar kartą.
Įdomiausia buvo matyti valgančias drambles - kaip jos straubliu paima melioną ir visą susikiša į burną. Tuo pačiu straubliu jos kuo puikiausiai susitvarko ir su mažais vaisiais - surenka nuo žemės vynuoges. Kupranugariai, pasirodo, labai mėgsta kiaulpienes. Dukros vis lakstė jų skinti ir maitino. Pro mašinos langą jos labiausiai šaukė žirafas ir zebrus. Na, o ilgiausios automobilių eilės buvo prie liūtų, tiksliau 11-kos liūčių ir vieno liūto. Šie visi snūduriavo nuo karščio pasislėpę po eglėmis.

3 diena. Švyturys prie Šiaurės jūros

Išvažiavom apžiūrėti švyturio Lyngvig fyr prie Šiaurės jūros. Maniau, kad ten bus vėjuota, tad pasivaikštinėsim kiek ir tiek. Į švyturio viršų įspūdingais spiraliniais laiptais kopėm su striukėmis, o nusileidę visgi supratom, kad tas vėjas nėra toks jau šaltas. Prie jūros prireikė ir maudymosi kostiumėlių. Paplūdimys priminė Baltijos jūros pakrantę, tik dar platesnę, švaresnę ru kopomis visai prie pat. Dukros žaidė smėlyje, braidžiojo, o po to rado užsiėmimą čiuožinėti nuo kopų. Nusvilom žandus ir krūtinėles.

4 diena. Muziejai ir krabai

Nemėgstu muziejų, todėl man visai nerūpėjo miestuko, kuriame mes gyvenome - Jelingo Vikingų muziejus. Tačiau šeimininkei, pas kurią gyvenome, įkalbėjus, nuėjome ir nepasigailėjau. Muziejus nemokamas ir stebėtinai šiuolaikiškas. Kiekvienas stendas atgyja, liečiant įvairius mygtukus - ekrane piešiami vaizdai iš vikingų istorijos. Žiūrint į vazų, segių nuolaužas, šalia jų nupiešiamas atkuriamas viso daikto vaizdas. Vyresnėlė labiausiai susižavėjo nukautu vikingu, į kurį buvo pribesta iečių, kirvukų ir kitokių ginklų. Palietus ginklą, ekrane užrašoma, per kiek laiko karys mirtų, jei būtų sužeistas į tą vietą. Dar buvo įdomu pačiam pavaidinti vikingą - priešais esančioje sienoje tarsi veidrodyje atsirasdavo tavo dydžio vikingas su šarvais. O man labiausiai patiko ant muziejaus stogo. Čia buvo matyti vaizdas į vikingų piliakalnį-kapavietę, kurį juosia balti obeliskai, kartu sudarantys laivo įspūdį. Pasakojo, kad vikingai tikėjo, kad tokiu būdu mirusieji iš piliakalnio laivus išplauks į anapusinį pasaulį.
Šį vaizdą nuo muziejaus stogo buvo galima stebėti per žiūronus, pasirenkant metus. Įdomu stebėti, kaip kažkada čia nieko nebuvo, tik kalvos, vėliau pastatyta medinė šventykla ir miestukas aplink, dar vėliau ji dega, galiausiai, čia stovi mūrinė bažnytėlė.
Apsilankę muziejuje ir taip atsisveikinę su mus apnakvindinusiu miesteliu iškeliavom į Rytinę Danijos pakrantę, šeimininkei papasakojus, kad danai su šeimomis Vejlėje mėgsta gaudyti krabus. Sąsiauris nuo Baltijos jūros, virtęs mariomis, čia man labiau priminė šeimų viešnagę prie ežero. Vaikai su tėvais nuo tiltuko gaudė krabus, ant siūlo pririšdami moliuskų ar tiesiog daktariškos dešros. Vyresnėlei su tėčiu pavyko pagauti 2 didelius ir 4 mažus krabukus. Aš su mažąja tiesiog smagiai pasisėdėjau prie vandens pasilepindama saulės spinduliais.
Vejlėje dar spėjome apžiūrėti ir nemokamą Mokslo muziejų, kuris irgi nustebino gyvais ir keistokais eksponatais. Pvz., reikėjo praeiti dvokiančiais vamzdžiais, vaizduojančiais kanalizaciją. Buvo galima nuleisti vandenį WC, duše ar automobilių plovykloje ir stebėti, kaip jis subėga į kanalizaciją. Uždaroje patalpoje su Vyresnėle pasijutom kaip įkritusios į kanalizaciją - kėdės vibravo, o priešais esančiame ekrane plaukiojo visa, kas plaukioja kanalizacijos vamzdžiais, galiausiai, su mumis pasisveikino žiurkė. Dar viename muziejaus aukšte buvo įrengtas restoranėlis, kur neva buvo pardavinėjamas maistas su lervomis, musėmis ir pan. Galiausiai išėjus iš muziejaus buvo galima nusipirkti saldžių kirminų, bet vien nuo jų vaizdo buvo negera. Mažėlė išprašė tėčio nupirkti minkštą lapę, o lauktuvių kitiems vaikams parvežėm įvairių vabaliukų, maunamų ant pirštų.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą