BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Kelios sustabdytos vasaros akimirkos

Neberašau dienoraščio, o vyras vis mažiau fotografuoja. Taigi rizikuoju pamiršti įspūdžius. Bent kelias vasaros savaitgalių akimirkas norėčiau dar kartą sustabdyti:

1. Didžiulis lygus laukas. Trys maniškių siluetai: vienas didelis, kitas jam iki juosmens, trečias dar mažesnis. Visi susiėmę už rankų. Saulėlydis ir besileidžiantis lėktuvėlis - sklandytuvas. Toks buvo savaitgalis Paluknyje su vyro buvusiais kursiokais ir jų mergaitėmis. Dienos metu tiesiog tinginiavom miško pavėsyje, pasiplaukiojom netoliese esančiame ežerėlyje, sutemus leidom dangaus žibintus.Nakvojom palapinėse.
2. Daugybė obelų, kurių šakos lūžta nuo obuolių. Obuoliais nuklota ir visa žemė. O kur žemė baigiasi, prasideda vanduo. Savaitgalis Obuolių saloje. Daugybė palapinių ir nepažįstamų žmonių knibždėlynas pakrantėje. Nepaisant to, smagu būti tarp jų, tarsi tikrai gyventum kažkokioj mažytėj saloj. Beprotiškas karštis, todėl norisi nuolat lindėti vandenyje. Vandens čiuožyklos. Didžiulė žaidimų aikštelė šalia kavinės. Tik nakvynė nebuvo rami, nes šalia kiaurą naktį prakaukė kažkieno šuo.
3. Kiek užmatai - vanduo. Lygus, tarsi stiklas, be jokių bangelių. Ir smėlis. Jūros kraštelis (latviškai - Jūrmala), kuriame niekuomet nebūna bangų. Oras vėsus ir gaivus. Tuštuma. Mažėlė basomis kojytėmis, nepaisant stingdančio jūros vandens. Vis semia ir nešioja vandenį kibirėliu, tarsi tikėtų, kad galima visą jūrą išsemti. Vyras žaidžia radijo bangomis valdoma mašinėle. Ji šokinėja per kupstus su nendrėmis.
4. Mergaitė stovi ištiesusi rankas į šalis, o ant jų tupia balandžiai. Galybė balandžių - pilkų, margų, baltų. Vienas atsitupia jai ant galvos, ir ji tarsi gauna karūną su sparnais. Tarsi paukščių princesė iš pasakos. Taip atrodė savaitgalsi Druskininkuose, kai Vyresnėlė niekaip negalėjo atsidžiaugti paukščiais, vis tempdavo mus jų maitinti. Dar smagiai pasivažinėjom keturračiu, kaip visuomet, pasipliuškenom vandens parke (mažėlė pati savarankiškai čiuožinėjo nuo vaikiškų čiuožyklų, net rankos nenorėjo duoti), pasiklausėm šokančių fontanų.

5. Violetinės lūpos, mėlyni dantys, juodos rankos. Tokie vaikai prisivalgę mėlynių. Kartą dviračiais (o aš triračiu) kartu su Vyresnėlės draugu M. važiavom iki Sauso ežero, kur vaikai puolė valgyti mėlynes. Darbo dienomis vakarais važinėdavom maudytis prie to ežeriuko arba prie Neries, o ne tokiom karštom dienom - į Bernardinų sodą. Buvo smagu lėkti net karštą dieną, nes plaukus maloniai vėsindavo vėjas. Rudens vakarais jau gelia ausys ir rankos.

Patiko (2)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą