BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Rodos Rodo saloj…

Nors pernai po savaitės Koso saloje sau pasižadėjau nebeatostogauti su „viskas įskaičiuota”, visgi ir šįmet vasarą pradėjom tradiciškai - vienoje iš Graikijos salų. Šįkart Rode. Matyt kartą metuose reikia tikrai tingaus ir paprasto poilsio, tiesiog nieko neveikiant.

Ir vėl pasirinkom viešbutį su vandens čiuožyklomis dėl Vyresnėlės, su vaikiškais baseinukais dėl Mažėlės ir su čia pat esančiu paplūdimiu dėl manęs. Paplūdimys, tiesa, nebuvo smėlėtas, kaip aš visad svajoju, bet bent jau jaučiau jūros gaivą, gėrėjausi nuostabia spalvų gama - akvamarinu, pereinančiu į smaragdą ir tamsų violetą ir visgi keletą kartų pasimaudžiau.

Ką matėm Rodo saloje:
1. Vieną dieną išsinuomavom automobilį ir nuvykom į sostinę Rodą, kur kadaise stovėjo garsusis Kolosas, kurį kažkoks architektas svajoja atstatyti. Va tada tai būtų ką žiūrėti. Gerą pusvalandį pravažinėjom ratais, ieškodami kur įkišti automobilį. Iš tolo pamatėm pilies likučių sienas, uostą su laivais, ir nusprendėm, kad pernelyg mažai vertinam istoriją, jog dėl to vertėtų gaišti laiką kažkur statant automobilį ir ilgai vaikštant kepinant saulei.
2.Patraukėm į 7 šaltinių parką, kuriame anot reklamos turėjo būti ir povų. Povai buvo vos 3, ir tie kažkodėl nukirptomis uodegomis. Šaltiniai visi gargėjo įtekėdami į vieną nediduką tvenkinuką (galvojau kad parkas bus didelis, o šaltiniai visi skirtingose vietose). Didžiausią įspūdį paliko požeminis tunelis, kurio viduje teka šaltinis. Eidamas basomis kojomis per tą šaltinį kartu su juo išeini į upę.
3. Drugelių slėnyje prie vartų teko nusivilti, mat sužinojom, kad drugeliai dar neišsiperėjo, kad suskris į čia tik įpusėjus birželiui. Visgi susimokėjom už parką be drugelių ir nepasigailėjom. Parkas didelis, su įspūdingais šaltinėliais, tvenkinukais, didžiuliais platanais su daugybe drevių. Įdomu tai, kad visą laiką reikia kopti akmenuotais takeliais ir laiptukais į viršų. Gerai, kad bent tikslas yra - viršuje mažutis vienuolynas. Pamatėm ir 5 drugelius, tiesa, ryškius citrinukus, o ne tuos garsiuosius oranžinius.
4. Agatos paplūdimys. Tradiciškai, kaip ir kitose Graikijos salose, norėjom užsukti į vieną iš smėlėtų paplūdimių. Vyresnėlės garbei pasirinkom jos vardo paplūdimį. Gražus atokus nuo miestų paplūdimys balto smėlio įlankoje. Čia jau atsidžiaugėm minkštu smėliu - Vyresnėlė pristatė smėlio pilių, o Mažėlė galiausiai pasiryžo išsimaudyti. Ilgą laiką ji bjaurėjosi smėliu, kuris šlykščiai prilimpa prie kojų ir rankų (iš kur tas jos princesiškas genas?)
5. Viešbutyje buvo į valias įvairių baseinų. Vyresnėlė pirmomis dienomis atsidžiaugė čiuožyklomis, o Mažėlė tik pora kartų nučiuožė įdomioje vaikiškoje čiuožykloje, įtaisytoje laive. Maistas, palyginti su Koso ir Korfu viešbučiais buvo apyprastis ir vienodas - pasigedau ėrienos, žuvies įvairovės ir vaisių (ypač arbūzų ). Visus vakarus atlaikėm Minidisco ir suaugusių programą, Mažėlė jau pirmą vakarą nugalėjo savo kuklumą ir įsišoko kartu su sese. Aš sudalyvavau viename iš tradicinių gana paikų, bet visai linksmų šou „Vyrai prieš moteris” (buvau suvyniota į WC popierių kaip mumija). Galiausiai, visus vakarus baigdavom pajūrio bare kirsdami picą. Pica buvo tokia skani, kad net aš nesugebėdavau praeiti pro barą nepasiėmusi gabalėlio.
6. Susipažinom su šeimyna iš Vokietijos (žmona kubietė, vyras vokietis). Vyresnėlė susidraugavo su jų 11-mete dukra, nuolat plaukiojo baseinuose. Paskutines dienas jau leisdavom visi kartu pietaudami ir vakarodami.
Taigi rodos buvom Rodo saloje, nors ir nematėm salos, o daugiau tik lepinomės ir pasyviai ilsėjomės. Grįžom į lyjančią Lietuvą. Ne, dėl to neapėmė depresija. Gera žiūrėti į ryškią žalumą, kuriso graikų salose trūksta, gera užuosti žydinčius jazminus, bijūnus…

Patiko (1)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą