BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Sūrio kalnai, krioklys virtuvėje, raganos trobelė, judantis bokštas ir upės akis

Vieną neprognozuojamą vasaros savaitgalį vėl pasirinkau Druskininkus, kad turėtume ką veikti, jei netyčia pradėtų lyti. Atsarginiai variantai tokiam orui būna baseinas ir sniego arena. Tačiau šeštadienio oras buvo pakankamai puikus, t. y. nelijo, todėl teko kęsti Mažėlės zyzimą, kada eisim į baseiną. O dar netyčia pataikėm į Druskininkuose vykusią Sūrio šventę ir folkloro festivalį. Bobučių dainos mergiotėms nepatiko. Su Vyresnėlė išragavom sūrį (buvo labai daug pelėsinio rūšių, bet mums neįtiko), išsirinkom po vieną - ji salsterėjusį baltą lietuvišką, aš geltoną latvišką. Tėtis ragavo mugės alų, o Mažėlė užsiprašė giros, kurią netyčia beveik visą ir išpylė. Dar visos trys pasisupom ant didžiulių sūpynių su briedžio galva.

Smėlėto kranto paežery buvo kaip niekad ramu ir tuščia. Įsitaisėm čia pastatytuose sėdmaišiuose ir pagalvojau, kad norėčiau taip amžinybę sėdėti ir žiūrėti į vos vos nuo vėjo judantį ežero paviršių. Ta mano amžinybė tetruko apie 10 minučių, nes Mažėlė nutysė į žaidimų aikštelę, o Vyresnėlė su tėčiu išvažiavo pasivažinėti riedlentėmis. Jie abu šiemet atrado šį naują azartą.

Vakare šiaip ne taip sulaukę vakarienės „House” , pasvajoję prie dainuojančio fontano ir grįžę į nuomojamą butuką aptikom, kad virš viryklės bėga krioklys. Pasirodo, kaimynei iš viršaus trūko vamzdis. Vyrui teko ilgai belstis į duris, kol pagaliau jas atidarė išsigandusi apsimiegojusi senutė.

Kitą rytą pasidavėm Mažėlės prašymui ir nuėjom į vandens parką. Ten, kaip visad teko išsiskirti į dvi komandas - aš čiuožinėju su Vyresnėle, vyras su Mažėle mažajame baseinuke ir atvirkščiai. Diena vėl kažkur greitai prabėgo bebūnant paežery, o kitas rytas jau pasitiko lietumi. Buvau prisirašius nelankytų objektų, kuriuos būtų įdomu pamatyti, maniau, kad viskas nuplauks. Tačiau kol papietavom, lietus liovėsi ir pavyko viską apžiūrėti.
1. Šakočių muziejus. Mažutis, bet smalsu buvo pažiūrėti į aukščiausią Lietuvoje iškeptą šakotį, pamatyti kitų šalių šakočius. Ypač įdomus žalias japoniškas. Mergiotės išsiprašė nupirkti kiekvienai po mažą šakotį. O tai jau galėtų įskaičiuoti į muziejaus lankymo kainą, ar priešingai neimti mokesčio už jo lankymą, jei perki šakotį.
2. Merkinės bokštas. Viršuje judėjo nuo vėjo, tad šįkart ne tik Mažėlė, bet ir Vyresnėlė vos užlipus prašėsi atgal. O vaizdai gražūs - upių vingiai, salos, medžiai.
3. Raganos trobelė ant vištos kojelės. Gražus nameliukas kaip iš pasakos. Tik raganos namie nebuvo, langai užkalti. Žvilgterėjau pro plyšį, viduje stovėjo rašomasis stalas ir net telefonas. Įdomu, ką galvoja jos savininkas, kodėl nepaverčia vaikų mėgstama vieta-kavine.
4. Ūlos akis. Ūlos upės viduryje išsiveržęs šaltinis įdomiai judina vandenį ir primena pulsuojančią akį. Įdomus reiškinys. Vyresnėlė ir vandenį gėrė, paskaičius, kad jis stebuklingas. O mane atgrasė nekoks jo kvapas.

Toks nevisai įprastas buvo ilgasis savaitgalis. Dar išbandėm naują restoranėlį „Toli Toli” , įdomiai įsikūrusį už parduotuvės „Arti arti”. Maistas lyg kažkoks rytietiškas sveikuoliškas, tačiau meniu buvo ir graikiška musaka. Paragavau avinžirnių kremo ir šalavijų sėklų-migdolų deserto. Visai neprastai. „House” su Mažėle išbandžiau įdarytą kalmarą, o „Sicilijoje” nustebino nemaža porcija makaronų su jūros gėrybėmis (tik reikia prašyti be pomidorų padažo ir neaštriai), mergiotės konkuravo dėl mano užsisakytos porcijos. Mažėlė jau visai nebemėgsta picos, o Vyresnėlė, nors ją ir užsisakė, labiau buvo sužavėta mano patiekalu.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą