BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Aukštalovė

Vasario 21 d. Mažėlę pagaliau perkraustėm miegoti į sesės kambarį. Pamačiusi dviaukštę lovytę pas pusseserę ir pusbrolį, ji kelias savaites prašė, jos žodžiais tariant – AUKŠTALOVĖS. Kadangi pirmas kartas ją perkraustyti į sesės kambarį su atskira lovyte nepavyko, šįkart irgi delsiau, galvodama, kad vis tiek užsiašaros ir prašysis miegoti su mumis.

Galiausiai, savaitgalį pasidaviau. Šeštadienio vakarą praleidom konstruodami lovytę kaip konstruktorių. Mažėlė įsitaisė viršuje (Vyresnėlė zysė kad irgi ten nori) ir sėkmingai pramiegojo pirmą naktį. Buvo pora kartų pabudusi, bet iš lovos niekur nėjo.

Kitą dieną teko laikytis sesei duoto pažado, kad apsikeis miegojimo vietomis. Apačioje uždengiau dekiu visą kraštą, sukurdama namuką, ant viršutinės lovos dugno priklijavau fosforinių žvaigždučių, kad tik liktų miegoti apačioje. Beveik pavyko. Tik Vyresnėlė dabar užpavydėjo namuko ir persikėlė ten savo noru. Antroji naktis praėjo net be pabudimų.

Rodyk draugams

Mažoji matematikė

Artėjant 2-ajam gimtadieniui mūsų Mažėlė pradėjo aktyviai skaičiuoti. Vis atsineša kokius 2 daiktus ir sako - „diu“. Kurį laiką net miegoti norėjo su dviem kiškiais. Kiti skaičiai nelabai egzistuoja, yra tik - „tuščia“ (0), „diu“ ir „daug“. Jei skaičiuoju su ja lipdama laiptais, paprastai būna - „diu, sesi, desim“. Kad Vyresnėlė skaičiuotų išvis nepamenu, galvoju, gal visgi mažoji bus labiau linkusi į matematiką nei ji.

Rodyk draugams

Suptis suptis suptis

Kai persikėlėm į naujus namus ir pro langus tapo matomos sūpynės, Mažėlė dieną naktį pradėjo tempti mane laukan suptis. Sutriko net jos miegojimo laikas, užmigdavo tik apie 22-23 val., nors iki tol visad eidavo miegoti jau 20:30 val., net kai buvom Kose. Galiausiai, neištvėrę pakabinom Mažėlei sūpynes namuose, o kiek vėliau ir atskiras - Vyresnėlei. Tačiau tai nepadėjo, Mažėlė ir toliau tempia į lauką, ir ten jau nebesisupa, o čiuožinėja nuo čiuožyklos, braido po balas ir t.t. Tokia jau matyt pirmo aukšto problema-privalumas: kai nuo lauko skiria tik permatomos durys, nuolat norisi išeiti.

Rodyk draugams

Pasiekimai ir pomėgiai

Kai auginau pirmąją dukrą, fiksavau kiekvieną jos naują veiksmą, o kas mėnesį rašiau jos pasiekimus ir pomėgius. Antroji šiuo atžvilgiu nuskriausta. Tik retkarčiais stabteliu ir susimąstau, kaip ji pasikeitė ir kiek ji jau moka. Kad šiek tiek išliktų atminčiai:
Labiausiai Mažėlė mėgsta:
- vartyti fotoalbumus, rodyti ir įvardinti juose mamą, sesę (Gage)
- lįsti į šaldytuvą ir ten viską kraustyti (džiaugiasi radusi sūrio lazdelę)
- viską ištraukti ir vėl sukišti į skalbyklę ar džiovyklę (prikiša savo žaislų, šaukštų)
- sukišti ir ištraukti šaukštus iš indaplovės įrankių krepšelio
- žiūrėti “Baby Einstein” filmukus (leidžiu retais atvejais, kai reikai skubiai pasitvarkyti ar išsimaudyti)
- žaisti su vandeniu (maudytis vonioje, kišti rankas į puodelius, taškyti vandenį išpiltą ant stalo ar ant žemės)
- mojuoti sesei pro langą, kia ši išeina ir grįžta iš mokyklos
- žaisti su sese, šokinėti su ja ant pripučiamo arklio
- suptis ant sūpynių (lauke vos pamačiusi sūpynes, džiugiai krykščia; o jei pro jas praeinam nesisupę, pyksta, rėkia “didi”)
- suptis ant medinio arkliuko
- čiuožinėti nuo lauko čiuožyklos
- žaisti slėpynių už užuolaidos.

Labiausiai mėgsta valgyti:
- marinuotus agurkus (rėkia, vos pamačiusi, nors ir kaip slepiu)
- sūrio lazdeles
- sūdytą lašišą
- žirnius (ir virtus, ir marinuotus)
Mėgstamiausi gyvūnai: šuo (sako “av av”), arklys (”ija ija”), katė (”mia”), paukščiais (”a a”)
Mėgstamiausias žaislas: meškutis-šildyklė (nešiojasi, rengia suknele, supa ant arklio, valgydina)
Mėgstamiausia daina: Du gaideliai (siūbuoja į šalis, ploja)

Mažėlė darosi vis labiau savarankiška - nori pati valgyti šaukštuku, pati užsilipa ant sofos, ant lovos. Rodo rankyte, kur nori eiti, arba ten nuveda. Paprašyta atneša nurodytą daiktą. Kalba panašiai kaip ir Vyresnėlė tuo pačiu metu - viską įvardija pirmuoju skiemeniu, pvz., “ba” - batai, balionas, bananas. “ge” - gerti. “di” - viskas, kas juda ir kai pati nori suptis ar eiti į lauką. Pilni žodžiai tik “mama”, “tėtė” ir “Gegė” (Agata).

Rodyk draugams

Pirmasis apkabinimas ir pirmasis alpinizmas

Vakar mano Vyresnėlė pradėjo rašyti pirmąjį savo dienoraštį. Betvarkydamos kambarį pirmiausia radom piešinukų dienoraštį, kurį kadaise vesdavom kartu (šypsenėlės, orų žymėjimas, įvairūs karpiniai ir lipdukai). Vėliau radom rožinį bloknotą, kuris Vyresnėlei labai patiko. Pagalvojau, kad jai bus gera treniruotė rašyti kažką sau, o ne iš prievartos ruošiant namų darbus, taip ir gimė ta mintis. Įsiklijavo savo nuotrauką, užrašė vardą pavardę. Pirmieji įrašai buvo apie Kalėdas: „Laukiu Kalėdų. Tėtis man nupirko šviečiantį elnią“, „puošiau eglutę“, nes šis savaitgalis buvo toks kalėdinis. Trečias įrašas apie sesės pirmąjį kartą: „Šiandien sesė mane apkabino, nes išsigando dulkių siurblio“. Iš tikrųjų buvo miela pastebėti, kai išgirdusi dūzgiant siurblį, Mažėlė pripuolė prie Vyresnėlės ir ją apsikabino. Vyresnėlė buvo be galo sužavėta ir vis klausė, kada ji dar taip apsikabins.
Na, o Mažėlė pastaruoju metu įveikia nemažai vaikiško „alpinizmo“ pirmųjų kartų - iš pradžių pati užsikorė ant arklio-sūpynių, vėliau nustebino tėtį staiga atsidūrusi ant sofos, o mane net išgąsdino staiga pradingusi iš akiračio ir sučirškusi ant miegamojo lovos.

Rodyk draugams

Mano batai buvo du, bet abiejų nerandu

Ir atsitik gi tu man, kad būtent spektaklyje „Mano batai buvo du“ pametėm Mažėlės batus. Žinoma, nereikėjo eit į teatrą su 3-im porom batų, bet.. Žieminius palikom rūbinėj kartu su kombinezonu. Apaviau naminius batukus, o kai Mažėlė pradėjo su jais trintis man ant kelių, peraviau minkštučiais atsarginiais šlepečių tipo batukais. Taigi tie nuautieji spektaklio metu salėj matyt ir neįkrito į krepšį.Laimei, juos rado teatro administracija.
O šis įrašas turėjo būti anaiptol ne apie šį sutapimą, o apie kitą. Spektaklyje „Mano batai buvo du“ buvom lygiai prieš 7 metus, kai Vyresnėlei buvo 10 mėnesių - į jį pakvietė mano darbovietė Kalėdų proga. Tai buvo pirmasis jos spektaklis. Nuo to laiko kalėdiniai spektakliai mano darbovietės vaikams tapo tradicija. Taip jau nutiko, kad po 7 metų šis spektaklis Kalėdų proga buvo pakartotas ir tapo pirmuoju Mažėlės spektakliu. Mažėlė į jį reagavo ne taip audringai, kaip Vyresnėlė, tačiau visgi buvo matyti, kad jai patiko. Prasėdėjo tyliai, kelis kartus rodė pirštuku į scenoje kabančius batus ir šaukė „ba“, kelis kartus lingavo į šalis aktoriams dainuojant ir vieną kartą plojo, dainuojant rokenrolą pagal „Aš turėjau triratuką“.
Po spektaklio vaikai susitiko su Kalėdų seniu ir gavo dovanų po meškutį-šildyklę. Maniau, kad Vyresnėlė tokia dovana nusivils, bet ji dar ir kaip jį pamilo - kas vakarą prašo, kad pašildyčiau jo pilvelį ir apsikabinusi jį miega, kas rytą aprengia jį viena iš nebenešiojamų Mažėlės suknelių. Mažėlei meškutis ne itin rūpi, daugiau norisi jį iš sesės atimti, tuomet pakišam jai jos meškiną, bet ir tai neįtinka, nes suknelių dviejų vienodų neturim.
Dar tradiciškai nuėjom pasižiūrėti Katedros eglės. Mažėlė beeinant užmigo, taigi taip jos ir nepamatė, nusifotkinom su ja miegančia. Vyresnėlė apžiūrėjo švytinčius arklius ir šiaudinius arkliukus, na, ir išprašė nupirkti vieną šokoladinį saldumyną iš mugės šalia eglės.

Rodyk draugams

Namų šeimininkė arba 3 mergiotės namie

Senokai berašiau, kaip mes gyvenam. Tapau visiška namų šeimininke, net “Nusivylusių namų šeimininkių” visas serijas peržiūrėjau, nes Mažėlė pietų metu turi įprotį užmigti būtent man ant kelių, tada nė iš vietos, taigi užsidedu ausines ir kažką žiūriu arba skaitau. Kažkaip prasikrapštau visą dieną namie. Nors kompiuteris įjungtas, jis dažniausiai tėra vien priemonė susisiekti su tėveliu arba pragoti - Mažėlė vos pabudusi tuoj rodo į jį ir sako „aaa“. Klausydamasi dainų, kurios jai ypač patinka, linguoja klubais į šalis, ploja. Klausydamasi ančiukų šokio, kažką pagniaužo kumštukais ir vis atsitupia - taip daro nuo to laiko, kai parodžiau, kaip tas šokis šokamas.

O mūsų diena atrodo maždaug taip:
6: 45 val. keliuosi žadinti Vyresnėlės. Verdu grikių/kusuko/ryžių košę. Į mokyklą papildomai įdedu obuolį ir bandelę/sumuštinį.
7:30 val. išleidžiu Vyresnėlę kartu su tėveliu į mokyklą/ darbą.
Mažėlė paprastai būna jau pabudusi, tad mojuoja „adia“, kartais rėkia, rodydama į savo kombinezoną, kad ir ją pasiimtų kartu. Vėliau patenkinta mojuoja pro langą.
Valgom ir kažką veikiam.
Apie 9 – 10 val. Mažėlė pasnaudžia man ant kelių, kartais pavyksta ją pernešti į lovą.
Verdam pietus, bandau tvarkytis, kai mažėlė viską tuo pačiu metu verčia. Kartais vienu metu veikia tiek daug jos vadinamų „ūū“: skalbyklė, indaplovė, džiovyklė. Mėgsta iš visų jų viską traukti lauk ir atgal kišti. Su indaplove stengiuosi jos nepalikti, nors kartais leidžiu ištraukti ir vėl sukišti jau švarius šaukštus.
Apie 13 val. Vyresnėlė pareina iš mokyklos. Pasitinkam, mojuodamos pro langą. Jei neblogas oras, nueinam pasitikti prie mokyklos, kartu ir pasivaikštom ilgėliau. Mažėlė džiaugsmingai šūkčioja pamačiusi sūpynes, o jei tik pro jas pranešu, rėkia ir griūva ant nugaros. Kai po sūpynėm balos, sudėtinga būna ją pasupti. Dar ji mėgsta įvardinti visus „au au“, „miau“ ir „aaa“ (taip vadina visus paukščius, mėgdžiodama „ga ga“).
Atėjus Vyresnėlei pietaujam, po to kartu su ja pažiūrim mokyklos reikalus, dažniausiai paliekam ją ruošti pamokų ir apie 15 val. einam snūstelti valandėlei. Jei Vyresnėlė eina į gimnastiką (I, III, V-dieniais), prieš tai dar ją palydim iki buvusio darželio, iš kur jos draugę Lukreciją mama atvažiuoja nuvežti į gimnastiką (apie 15 val.). Džiaugiuosi, kad turim šią galimybę. Kartais gimnastikos dienomis mus aplanko močiutė B., tuomet ji palydi Vyresnėlę. Kai nėra gimnastikos, Vyresnėlė kartais užsidaro savo kambaryje ir nepageidauja mūsų draugijos, žaidžia pati su barbėm ar popierinėm lėlėm, kurių Mažėlė negali liesti. Kartais pasiima Mažėlę kartu, paleidžia muziką ir žaidžia su ja kartu namus, stato jai bokštus.
Kartais mūsų dienos atrodo linksmesnės, kai išeinam į svečius pas Vyresnėlės draugę Augustę (jos mama mokytoja, tad kartais turi laisvesnius pusdienius). Kartais leidžiu Vyresnėlei parsivesti į svečius Augustę, Matą arba klasiokę Gerdą. Tada jie užsidarę dūksta Vyresnėlės kambaryje. Iš vienos pusės man ramu, nebūna zyzimo ir dėmesio reikalavimo, netgi pamokas kartu paruošia. Iš kitos – kartais pernelyg garsiai šoka, dainuoja, ir nuo to triukšmo negaliu pamigdyti Mažėlės pietų miego.
Šią savaitę visos trys sėdim namuose. Abi mergiotės apsisnargliavo. Lyg ir nieko baisaus, bet temperatūra svyruoja nuo 36.8 iki 37,2, tad Vyresnėlės neleidžiu į gimnastiką, tik į mokyklą, o Mažėlės neišvedu į lauką (nors ką čia per tokią šlapdribą ir eitume). Taigi vienintelė pramoga namuose - kurti kažką kalėdinio.

Rodyk draugams

Kūdikystės pabaiga arba gimtadienis per pilnatį

Vakar atšventėm Mažėlės 1-ąjį gimtadienį. Diena buvo keista ir nerami, kaip būdinga pilnaties dienoms. Dar dieną prieš tai viskas krito iš rankų, sudaužiau kelis indus. Mano mama silpnai jautėsi, bet visgi išleido mane pas kirpėją, o kirpėja, pasirodo, važiuodama į darbą pateko į avariją, susitrenkė ranką ir ausį. Grįžau namo su nauja trumpa šukuosena, kurią pamačiusi Vyresnė baisiausiai supyko ir pareiškė, kad daugiau manęs neleis kirptis, nes taip negražiai mane apkirpo. Na, bet… Susirinko močiutės, seneliai. Mažėlė gavo dovanų Skorpiono ženklą-pakabuką ir didelį šakotį (nuo senelių K.), raudoną taškuotą vežimėlį, knygučių ir balioną (nuo senelių Š.). Vyresnėlė irgi neliko be dovanų - gavo balioną ir pamėgtą knygą apie Ozo šalies burtininką (dabar pati skaito, taigi pasitarnavo kaip skaitymo skatintojas). Mažėlei labiausiai reikėjo balionų - sėdėjo savo kėdutėje svetainėje laikydama rankytėje net du balionus vienu metu, ir nenorėjo valgyti. Iš trijų tortų (želė, grietininio-biskvitinio ir šakočio) ji puolė kirsti tik šakotį. Pamačiusi uždegtą žvakutę, kaip ir tikėjomės, pradėjo rodyti ją ir rėkti, kad ją gautų. Aprimo tik ją užpūtus ir gavusi šakočio. Gimtadienio šventė greit baigėsi, vaikams reikėjo miegoti (pusbroliui Markui ir pusseserei Olvijai), o močiutė B. vėl prastai pasijuto, tad naktį nuvyko į ligoninę išsitirti. Kažkaip liūdna ir neramu. Mažėlei skauda augančius krūminius dantukus, o man irgi skauda vieną krūminį (ji nuolat paskausta sušalus). Namai papuošti spalvotais klevo lapais (prikabinom ant užuolaidų ir Vyresnėlės kambaryje, tradiciškai pagaminom rudenišką medį) irgi primena visko laikinumą…
Mažėlės pasiekimai:

- nuo 11 mėn. ir 1 savaitės savarankiškai vaikštinėja, vaikščiodama nešiojasi įvairius daiktus
- mauna žiedus ant strypelių
- kaišioja figūrėles ir skylutes
- maitina mane savo maistu
- žaidžia slėpynes, už kuo nors pasislėpdama ir išlįsdama
- rodo ir sako “atia”, žodeliu “ba” vadina batus, “niam” - valgyti, “ga” - gerti.
Ūgis - 73 cm, svoris - 7,5 kg.

Rodyk draugams

11 mėnesių - atia!

Šiandien Mažėlei suėjo 11-ka mėnesių. Ji vis daugiau vaikštinėja remdamasi į daikus ir tiesiog aplink sienas. Pasileisti dar bijo, labai atsargi. Tačiau visai nebijo kur nors užsikarti - lipa ant mažų kėdučių, dėžių. Išmoko pati nulipti nuo lovos, taigi, tikėkimės, kad tas vienintelis kartais, kai nuo jos nukrito, ir liks vienintelis. Pradėjo ploti rankytėmis ir rodyti “atia”, kai tik kas nors eina pro duris. Mano nuostabai, kelis kartus ir man be jokių ašarų parodė “atia”, kaip palikau ją su močiute. O šiaip vis dar tebėra didelis mamyčiukas - jei tik aš šalia, būtinai prašosi pas mane ant rankų, netinka nei tėvelis, nei močiutė. Kai mes namuose dviese, sekioja paskui mane iš kambario į kambarį. Tiesa, kartais kur nors smalsaudama nueina ir pati, mane palikusi. Labai patinka ką nors iškrauti ir vėl sukrauti. Gali ilgai žaisti dėdama į kokią dėžę smulkius daiktus ir iškraudama atgal. Suteikiu jai tą malonumą, leisdama ištuštinti džiovyklę. Vos tik atidarau kokį stalčių, tuoj griebia viską mesti lauk. Stalčius ir dureles pradeda atsidarinėti pati, tad tenka saugoti. Keliskart buvo prisispaudusi pirštuku ir vis dar nepasimoko. Išmoko mauti žiedus ant piramidės. Be šių judrumo pokyčių prieš pat 11-ąjį mėnesį išdygo dar 2 dantukai apačioje (dabar turi 8). O tais dantukais nori kramtyti viską, ką valgo aplinkiniai, būtinai reikia viską išbandyti. Labiausiai patinka intensyvus skonis. Neseniai nuvogė sūdytos lašišos, suvalgė su pasigardžiavimu ir dar reikalavo. Mėsą valgo tik jei gerokai pabarsatu prieskoniais, druska, įdedu česnako. Labai mėgsta putpelių kiaušinukus - kaip mat sušveičia visus 4-is, gal ir daugiau suvalgytų, bet gydytoja ir daugiau nei 3-jų per dieną nerekomenduoja.

Rodyk draugams

Tikra gurmanė ir miega už stalo

Mūsų Mažėlė mane ir toliau stebina savo skoniu. Prėsko maisto ir košių nebenori valgyti nuo 8 mėnesio, su malonumu kerta putpelių kiaušinukus (Vyresnėlei iki šiol trynys, kaip ji sako, per aštrus), omletą, lašišą, skumbrę, su gana aštriais prieskoniais paruoštą mėsą, pirktines dešreles (perku triušienos), koldūnus (perku tik aukščiausios rūšies), o mūsų pagamintų dešrelių ir koldūnų nenori (įtariam, kad per prėska). Paragavo ir paprikų, ir alyvuogių, ir tiesiog druskos nuo tėvelio piršto, įvairių tortų per balius (reikalauja balsu), bandelių (patiko sluoksniuotos tešlos su obuoliais ir cinamonu, kokias kepam). Neišspjovė net miške nusiskintų šermukšnių. Na, o vakar, kaip tikra gurmanė užmigo bevalgydama maitinimo kėdutėj. Pasvarsčiusi, kad išimta pradėtų isteriškai verkti, palikau ją ten. Pramiegojo valandą, o pabudusi, lyg niekur nieko valgė toliau. Prisiminiau, kad kartą taip užmigusi buvo ir Vyresnėlė. Tą vienintelį kartą panaudojau gulimą maitinimo kėdutės padėtį, kurios paskirties iki tol nesupratau.

Rodyk draugams